BALTOJO OŽIO ŠVENTĖ
„Pelėdžiukų“ grupės auklėtojos Jūratė Vėsienė, Loreta Mačiulienė ir muzikos pedagogė Rita Čižauskienė 2012 m.lapkričio 13 d. popietę pakvietė savo grupės vaikučius, bendraamžius iš „Čiauškučių“ grupės ir įstaigos pedagogus į Baltojo ožio šventę. Jau senovėje lietuviai šventė Ožio šventę, kuri skirta žiemai pakviesti.
Salėje visus pasitiko piemenukas Kaziukas (auklėtoja Jūratė), kuris pasakojo apie piemenukų pramogas ganiavos metu, mokė lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių, minė mįsles. Vaikai klausėsi lietuvių liaudies dainos „Oi tu ožy, nu nu nu“ ir auklėtojos Loretos papasakojimo apie šventės kilmę, tradicijas, apie tai, jog kad greičiau pasnigtų, reikia aplink beržą tris kartus apvesti baltą ožką. Baltas beržas ir balta ožka simbolizuoja sniegą. Senovėje piemenukai žaisdavo žaidimą „oželį“ – prie galvos pridėję pirštus „baidydavosi“, erzindavo vienas kitą. Ožiai buvo papuošiami kaip karaliai, su karūnomis, vaišinami kopūstais ir morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių.
Visus susirinkusius pralinksmino nuotaikinga auklėtojos Loretos ir „Čiauškučių“ gr. auklėtojos Sandros Kavaliauskienės daina „O kur tu buvai?“. Muzikos mokytoja Rita pamokė „Pirštukų žaidimą“ Šventės metu visi smagiai žaidė lietuvių liaudies žaidimus „Ganau ganau aveles“, „Meškutė“, šoko Punsko klumpakojį „Šokinėkit, berniukai“, lietuvių liaudies ratelį „Siūlai, siūlai“.
Šventė suteikė daug džiugių emocijų vaikams, o pedagogai įgijo naują patirtį apie netradicinių kalendorinių švenčių organizavimą ikimokyklinukams.
Auklėtoja metodininkė Loreta Mačiulienė