Kaip skalėje nuo 1 iki 10, kur 1 – pati siaubingiausia mama / pats siaubingiausias tėtis pasaulyje, o 10 – pati tobuliausia mama / pats tobuliausias tėtis pasaulyje, įvertintumėte save? Visi tėvai galvoja, kad jie yra siaubingai blogi tėvai, išskyrus tuos, kurie iš tikrųjų tokie yra. Meilė kitam prasideda nuo meilės sau. Mes savo pavyzdžiu mokome vaikus meilės sau, atlaidumo sau, leidimo sau klysti. Jei suklydę sau nepasakome „Žmogiška klysti, tik svarbu iš klaidos pasimokyti“, to negalėsime pasakyti ir vaikui tuomet, kai jis suklys.
Mylėti save svarbu ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų, iš rūpesčio jais! Norėdami tobulėti, turime išsikelti sau tikslą. Užsirašykite, kokių trijų dalykų reikia, kad galėtumėte save kaip mamą ar tėtį vertinti 10 balų iš 10. Kada galima būtų to pasiekti?
Jūsų vaikui reikia Jūsų dabar.
Todėl ir kalbame apie savęs priėmimą. Tai priėmimas, kad esame tokie, kokie esame, su visomis savo silpnybėmis ir stiprybėmis. Dėmesio: tai nereiškia, kad ignoruojame ar neigiame savo kaltes, klaidas bei silpnybes! Tiesiog leidžiame sau mylėti save ir tobulinti save su meile.
Auginant vaikus yra neišvengiamos situacijos, kuomet jaučiame stiprų nusivylimą, liūdesį, pyktį ar įniršį, kada norisi tik rėkti. Nesusivaldžius dažnai po to apima savigrauža, savęs nuvertinimas ir neviltis. Ką daryti su tais stipriais jausmais, kad jie nesugadintų mūsų santykių su vaikais?
Pirmas žingsnis: atpažinti savo pyktį (greičiausiai jį galime atpažinti iš įsitempusių raumenų, padažnėjusio kvėpavimo, noro rėkti, kaltinančių minčių galvoje).
Antras žingsnis: atpažinus pyktį labai svarbu jį įvardinti (mintyse arba garsiai) – „aš supykau, kai tu ėmei rėkti“. Vien pykčio įvardinimas sumažina šios emocijos krūvį, padeda mums jį valdyti. Tai tikrai svarbu, nes kol stipraus jausmo neįvardiname, ne mes valdome pyktį, o jis valdo mus!
Trečias žingsnis: šį pyktį išreikšti tinkamai, tokiu būdu, kurio vėliau nesigailėsime. Tai galima padaryti giliai kvėpuojant, mintyse skaičiuojant nuo 20 iki 0, išgeriant stiklinę vandens, pasivaikštant greitu tempu ar netgi padarant keletą atsispaudimų. Tik nurimę galime grįžti prie pyktį sukėlusios situacijos ir ją spręsti, nes tik tuomet galėsime problemą išspręsti, o ne dar pabloginti situaciją.
Praėjus konfliktinei situacijai, svarbu iš jos pasimokyti: galbūt suprasti, dėl ko ji kilo, bandyti jos išvengti kitą kartą, gal atsiprašyti vaiko, jei pakėlėme balsą, o galbūt atsiprašyti savęs už tai, kad nuvertinome save ar per daug iš savęs reikalavome?
Kodėl norėjote susilaukti vaikų? Mūsų lūkesčiai dažnai prasilenkia su realybe. Surašykite tas savo vaiko savybes, kurios labiausiai erzina ir/ar kurias labiausiai norėtumėte pakeisti. Ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Jie intuityviai perima tas tėvų vidines nuostatas ir jausenas, apie kurias mes patys dažnai net neįtariame arba nenorime sau pripažinti.
Surašykite 10 veiklų, kurioms Jums padeda nurimti ir atgauti jėgas. Jums gali padėti šie paprastai veiksmai:
* Nuleiskite pečius * Niūniuokite ir dainuokite * Užčiuopkite savo pulsą * Lėtai iškvėpkite * Palaimingai nusišypsokite * Mažos svajonės * Išgerkite vandens * Kvapų dušas * Paklausykite muzikos * Kūno pojūtis * Žvilgsnis į tolį * Atpalaiduotas liežuvis * Delnų ir/ar pėdų masažas * Kas nors saldaus * Skaičiuokite atgal * Pasišukuokite * Pabūkite saulėje * Pasimankštinkite * Užrašykite mintis * Šokite * Pažaiskite su augintiniu * Suplanuokite atostogas * Karšta vonia * Puodelis arbatos / kavos * Pokalbis su artimu žmogumi *
Ačiū, kad rūpinatės savimi!