Šokis kaip „judantis tekstas“ ar „kūno kalba“ universaliai išreiškia vidinę ir išorinę patirtį. Šokių gebėjimai turi būti ugdomi nuo mažens. Visos skirtingos šokio funkcijos ir elgsenos turi vieną bendrą bruožą. Jos visos pasireiškia esmine šokio galia – simbolizavimu, vykstančiu per judesį. Kitaip tariant, šokis yra daugiafunkcinė simbolinė žmogaus elgsena.
Šokis plėtoja vaiko estetinę ir meninę patirtį ir stiprina fiziškai. Ši veikla taip pat skatina vaiką aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdo saviraišką, stiprina vaikų discipliną ir atsakomybę. Vaikų fizinis brendimas pasireiškia ūgio kitimu, svorio kitimu, raumenų jėgos didėjimu, kaulų tvirtėjimu, judesių koordinacijos tobulėjimu, įvairių judėjimo įgūdžių formavimusi. Reikia pažymėti, kad įvairi sportinė veikla (tarp jų ir sportiniai šokiai) ne tik ugdo fizines jėgas, bet ir ištvermingumą, valią, ryžtingumą, atsakingumą ir kitas savybes, labai svarbias individualiam asmenybės vystymuisi. Kadangi šokis kartu yra ir meninės veiklos išraiška, tai ugdo vaiko meninius gebėjimus, estetines pažiūras, plėtoja emocinį ir mąstymo procesus. Taigi, šokį apskritai galima laikyti sveikatos, kūno grožio, jėgos, grakštumo šaltiniu, formuojančiu vertybines kūno kultūros orientacijas, ugdančiu dvasingumą, dorovingumą ir estetinį skonį.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai negali ilgai išbūti vienoje padėtyje (stovėti, suktis, klūpėti ir t.t.). Ilgai būnant statiškose padėtyse, vaikai išsenka, kadangi nusilpsta jų atmintis, dėmesys, reakcija, todėl jie neatlieka užduoties. 6-7 metų vaikai nepakelia didelio fizinio krūvio. Jų veikloje negali būti daug ir sudėtingų, smulkių judesių, kurie greitai keičiasi. Tai vaikus veikia neigiamai, jiems atrodo, kad jie nieko negali įsiminti, pasiekti, praranda pasitikėjimo savimi jausmą, dėl to nenoriai eina į užsiėmimus. Todėl svarbu tinkamai paskirstyti vaikų fizinę bei protinę, kūrybinę veiklą, nes per didelis mokymosi krūvis gali sukelti įvairių sutrikimų. Kasmet vaikai tobulėja ir keičiasi ne tik išoriškai, bet vis geriau geba veikti protiškai ir fiziškai. Taigi, organizuojant užsiėmimus būtina atsižvelgti ir į fizinius vaikų gebėjimus, protinį darbingumą.
Šokių judesių poveikis vaikų fiziniam lavinimui
Šokis-tai sportas kuris:
- praturtina žmogaus dvasią bei sielą, o šokimas suteikia daug gerų emocijų, lavina atmintį ir žinoma gražina žmogų išoriškai;
- lavina judesį, kultūrą, lankstumą, fiziškai susitirpina žmogų;
- ugdo valią, gerina sveikatą, skatina džentelmeniškumą, atskleidžia žmonių santykius, išmoko žmogų disciplinos, gerina nuotaiką, skatina siekti rezultatų.
Judesių išraiškos ir saviraiškos, koordinacijos lavinimas padeda ne tik vaiko jausmų, minčių ir kūno vientisumui, darnai pasiekti, bet turi įtakos ir kitoms ugdymo sritims bei savarankiškos, kūrybiškos asmenybės ugdymui.
Visi vaikai turi prigimtinį poreikį judėti, yra smalsūs, judrūs, kūrybiški, viskuo domisi. Todėl svarbu suteikti galimybę reikštis šioms savybėms. Tam ypač tinka žaidimai, kūryba, improvizacija. Mokytojo pareiga suteikti vaikams galimybę būti kūrybiškiems per jų mėgstamą veiklą. Tačiau mokytoja turi atsargiai duoti pastabas, jog nedingtų vaiko motyvacija kurti. Vaikas – pastabus, tačiau geriau įsidėmi tik tai, kas jam patinka. Todėl dera skatinti vaikų improvizaciją, kūrybą. Smalsumas dar viena ikimokyklinio amžiaus vaikų savybė, kurios nederėtų pamiršti ugdymo procese. Galima teigti, jog norint tinkamai ir veiksmingai vykdyti šokio kūrybos veiklą, svarbu nepamiršti fizinio krūvio ir bendrųjų principų, žinoti vaiko individualias savybes, sveikatos būklę, fizines galias, bei kūrybos komponentų požymius ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos etape.
Šiuolaikinio šokio mokytojai, panaudojant kūrybos metodus išskiria, kaip svarbų kūrybiškumo ugdymo metodą – vaiko improvizaciją, pasitelkiant įvairią tematiką bei vaikų savarankiškos kūrybos metodą. Išskiriama vaikų kūrybinių gebėjimų raiška per žaidimus. Jie teigia naudojantys kūrybinį metodą, kai vaikai savarankiškai moko vieni kitus. Vaikai sukuria junginį kiti atkartoja – vieni mokytojai kiti mokiniai. Taip šokio veikloje, taikomas bendradarbiavimo metodas.
Laisvas muzikalus judesys
Laisvojo muzikalaus judesio mokymas bei tobulinimas leidžia suvokti raumenų funkcionavimą ir valdymą, natūraliai skatina grožį ir sveikatą. Tai mokymas taisyklingai natūraliai eiti, stovėti, sėdėti, judėti, kuomet harmoningai derinama vidinė laikysena ir išorinė forma.
Kiekvienas judesys turi savo išraišką, plaukiančią iš pačios sielos. Per laisvą, naturalų, ritmišką judesį vaikas atranda šokį. Tokio šokio judesiai yra priemonė, jungianti jausmus ir kūno judėjimą į darnią visumą. Laisvasis muzikalus judesys kaip atskira meno rūšis integruojasi į vientisą vaikų ugdymo meną. Lavinimas judesiu, išraiškos šokiu yra labia svarbūs visapusiškam vaiko ugdymui. Šis lavinimas glaudžiai siejasi su kūno kultūra.
Laisvojo muzikalaus judesio pratimai taiso ydingą kūno laikyseną , plokščiapėdystę, stiprina kūną, grūdina organizmą, gerina vidaus organų veiklą, formuoja grakščią, plastišką eiseną, pratina jausti savo ir gerbti kitų erdvę. Skatinama laisva saviraiška ir improvizacijos gamtos motyvais (gyvūnų, paukščių, augalų, saulės ir kt.), pagal muzikos, dailės ir literatūros kūrinius, vaikų gyvenimo ir kitomis temomis.
Laisvojo muzikalaus judesio mokymo bendrieji tikslai:
- išlaisvinti vaiką laisvai saviraiškai ir kūrybai;
- skatinti vaiką pajusti ir įgyti nuovoką apie savo kūną, jo galimybes;
- pažadinti vaiko meilę judesiui, šokiui, muzikai.
Laisvojo muzikalaus judesio programą sudaro bendrieji pratimai (kaklo, pečių, rankų, juosmens, kojų, pėdų lavinimui) ie specialieji (ėjimas, bėgimas,, šuoliukai, spyruokliavimas, siūbavimas ir kt.), taip pat laisva saviraiška, improvizacijos. Atsižvelgiant į vaikų amžiaus ypatumus, naudojami vaikams suprantami, papresti siužetai, žaidybiniai elementai, žaismingi ir įdomūs judesių įvardijimai.
Naudota literatūra
- O. Deniušienė Muzikinės raiškos organizavimas vaikų darželyje. /2006 Šiauliai, 27 p.
- R. Gaučaitė Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas choreografija darželyje./ 2004 Šiauliai.
- R. Gaučaitė Vaiko judesio choreografinė raida ikimokykliniu laikotarpiu./ 2005 Šiauliai. 80, 102–106 p.
- E. Adaškevičienė Vaikų sveikatos ugdymas./ 1999 Vilnius.97-107 p.
Parengė meninio ugdymo pedagogė Alma Lukošiūnienė