( 8-37) 331 661 ld.kulverstukas@yahoo.com

Hiperaktyvūs vaikai

Tik suaugę suvokiame, kaip mums sekėsi vaikystėje. Tai kas nutinka mums būnant vaikais, turi įtakos – padeda ar kliudo – visą gyvenimą. Kas lemia mūsų raidą – praradimai ir skausmas ar meilė ir pagarba?

HIPERAKTYVŪS VAIKAI

Daugelis mokslininkų mano, kad hiperaktyvumą reikėtų aiškinti kaip centrinės nervų sistemos ligą. Tai gali atsirasti gimdymo traumų metu bei dėl patirtos ankstyvoje vaikystėje galvos traumos. Kad ir kokios bebūtų hiperaktyvumo priežastys – psichologinės, pedagoginės, medicininės – aišku viena, jog vaikams reikalingas ypatingas dėmesys bei individualus ugdymas.

Gyvenimas rodo, kad hiperaktyvūs vaikai dažnai lieka nesuprasti pačioje artimiausioje aplinkoje.

Pedagogės L. Rupšienės atlikti tytimai rodo, kad tokie vaikai labai impulsyvūs, itin aktyvūs ir judrūs, jie negali ilgai išlaikyti dėmesio, kontroliuoti savo fizinio judrumo ir susikaupę sėdėti mokyklos suole kelias pamokas. Bandymas jį nuolat drausminti, barti, bausti jokios naudos neduos.

Hiperaktyvūs vaikai pradėję veiklą greitai susidomi kuo nors kitu, išsiblaško, yra nekantrūs. Jiems sunku dirbti be suaugusiojo paraginimo, patarimo, įvertinimo. Labai svarbu, kad vaikas palengvina išmoktų susikaupti ir dirbti pagal savo galimybes.

Šie vaikai labai jautrūs, greičiau pažeidžiami, mažiau pasitikintys, nedrąsūs. Taigi, paprastai jie jaučia, jei kas nors juos atstumia. Taip pat greitai pastebi, kad yra kitokie nei kiti vaikai.

Dažnai nepastebima, kad šie vaikai turi ir teigiamų savybių, kurių kiti vaikai tiek daug neturi. Tariamama blogyje visada reikėtų įžvelgti ir gera. Deja, greičiau pastebime tik užsispyrusį problemišką vaiką, o ne mažą asmenybę, kuri turi savo požiūrį į gyvenimą.

Tokia neigiama pozicija paprastai turi įtakos vaikui, jis pasidaro dar sunkiau valdomas arba užsisklendžia savyje, tampa bailus ir depresyvus.

Vaiko jausmus, rūpesčius, baimes ir norus reikėtų nuolat rimtai vertinti ir į juos atsižvelgti.

Hiperaktyviems vaikams labiau nei kitiems reikia nustatyti tvirtas leistino elgesio ribas. Ribos vaikams suteikia saugumo net tada, kai jie nuolat tikrina ar negalėtų jų peržengti.

Reikia teisingai suprasti: leistino elgesio ribos neturi būti griežtos ir nekintamos, jos turi atlikti vis besikeičiančias realias sąlygas. Nereikia impulsyviai reaguoti į klaidingą vaiko elgesį, jei vaikas nesilaiko nustatytų taisyklių, tada pirmiausia reikėtų įspėti.

Leistino elgesio ribos nėra pastovios. Kas tinka mažam vaikui, mokyklinio amžiaus vaikui negali galioti.

Ypač vaikams, turintiems dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromą yra svarbu gyventi pagal tvirtas taisykles, jei dienotvarkė aiški, sumažėja vaikų dirglumas ir susierzinimas. Kartu taisyklės suteikia ir saugumo. Be to, vaikams tai padeda susikaupti.

Žinoma retsykiais galima padaryti išimtį – galų gale ne visos dienos vienodos. Tačiau iš esmės taisyklių turėtų laikytis tiek vaikai, tiek ir suaugusieji.

Viena svarbiausių taisyklių – būti kantriems bendraujant su vaiku.

Neįprasto elgesio vaikų, kuriems priklauso ir hiperaktyvūs vaikai, stipriąsias puses atrasti daug sunkiau, neigu silpnąsias. Tikslinga jų ieškoti, ugdyti gerąsias savybes, sukurti daugiau sėkmės išgyvenimų ir taip stiprinti vaiko pasitikėjimą savim. Ypač vaikams kuriuos dažnai atstumia kiti, svarbu žinoti, kad vienoje ar daugiau sričių jie yra ypatingai gabūs, galbūt netgi gabesni už kitus.

Galbūt teisingas sprendimas su vaikais, kurie atrodo kitaip nei kiti, elgtis kitaip. Užuot neįprastą elgesį vertinę negatyviai ir draudę, reiktų pamėginti jame įžvelgti ką nors ypatingo. Tuomet seksis lengviau bendrauti su „sunkiu“ vaiku. Labai svarbu priimti vaiką su visomis jo klaidomis ir silpnybėmis, mylėti jį ir parodyti, kad jis yra gerbiamas ir vertinamas, nors elgiasi kitaip nei kiti vaikai.

Priimkite savo vaiką tokį, koks jis yra. Pagalvokite, ką galėtumėte padovanoti savo vaikui?..

  • Įteikite savo vaikui džiaugsmo dovaną. Pasakykite, kad jis mylimas už tai, koks yra, bet ne už tai, ką jis daro ar net už tai, kaip jis sugeba pamaloninti jus. Įteikite šią dovaną pabučiuodami.
  • Įteikite pasitikėjimo savimi dovaną. O jeigu atsitiktų taip, kad jis suabejotų savo jėgomis, neleiskite jausti įtampos ir būti nuliūdusiu. Skatinkite pasitikėjimą savimi. Įteikite dovaną apkabindami.
  • Įteikite galimybių dovaną. Neleiskite manyti, jog jis yra labai protingas, sportiškas jog mergaitės yra tarsi mažos princesės, o berniukai – princai.
  • Įteikite savo vaikui laisvės dovaną, kuri neribotų ir neapibrėžtų jo vaidmens gyvenime. Įteikite šią dovaną šypsodamiesi.
  • Įteikite gyvenimo dovaną, gyvenimo be nereikalingų baimių ar nepasitikėjimo savimi. Parodykite, jog jūs ne tik būsite šalia, bet padėsite išspręsti jo problemas. Įteikite šią dovaną linksmi.
  • Įteikite vaikui dovaną – norą būti žmogumi, kuris vertina gyvenimą. Leiskite jam patirti įvairių nuotykių, leiskite juoktis, džiaugtis ir būti kūrybišku.

 Įteikite šią dovaną išeinant pro duris kasdien.

Visos šios dovanos išliks amžiams.

         Naudota literatūra:
                                                     Simone Harland. Kartu su vaiku. Hiperaktyvus ar gabus vaikas? Patarimai tėvams. 2007. Vilnius.

 

Parengė:
vyresnioji auklėtoja Daiva Stulgienė
Close Menu